Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus interviu Lietuvos radijui
Koaliciją formuojančios partijos vakar pasidalino ministerijas. Tarp kitų ministerijų Darbo partijai (DP) atiteko ir Vidaus reikalų ministerija (VRM), Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), partijai „Tvarka ir teisingas“ (TT) – Energetikos ir Aplinkos ministerijos. Premjere, kokia Jūsų nuomonė dėl tokio sutarimo derybose?
Pabrėšiu kelis aspektus. Pirmas dalykas, į ką kritiškai norėčiau atkreipti dėmesį, tai į Algirdo Butkevičiaus pasisakymą, kad negali būti vienos partijos rankose dvi ministerijos, tai yra Susisiekimo ir ŽŪM, nes jose yra didžiausios europinių pinigų panaudojimo sumos. Kitaip sakant, ministerijų pasiskirstymo tarp koalicijos partnerių klausimas sprendžiamas ne pagal programinius darbus, bet pagal pinigų kiekį. Todėl tokią koaliciją matyt tektų vadinti „dalybų koalicija“, kur pats pagrindinis principas yra kas ir kiek prieigos prie europinių pinigų tokiose dalybose gali turėti. Antras dalykas – tai šokiruojantis faktas yra ir pačios DP dalyvavimas koalicijoje ir dar labiau VRM paskyrimas DP. Mano įsitikinimu, DP tikrai negali dalyvauti valdžioje, ir aš visiškai pritariu Prezidentės žodžiams. Tai yra ne koks nors juridinis klausimas, tai yra vertybinis klausimas. Jį taip ir iškėlė Prezidentė. Deja, tenka apgailestauti, kad socialdemokratai į Prezidentės iškeltą klausimą atsakė, kad jiems DP vertybės – tai yra nesąžiningumas, juodosios buhalterijos, jeigu tai galima vadinti vertybėmis, jiems yra vertybiškai artima. Ir todėl, net nežinau kaip tai įvardinti, kai teisiamai juodosios buhalterijos byloje partijai yra suteikiama galimybė prižiūrėti vieną iš pagrindinių teisėsauga besirūpinančių ministerijų, tai yra VRM. Tai yra šokiruojantis dalykas. Lygiai taip pat turiu nuogąstauti ir dėl energetikos reikalų. Per visą paskutinį laikotarpį TT partija neslėpė savo siekių energetikoje, visų pirma – rūpintis, drįsčiau pasakyti, mūsų kaimyninės Rusijos interesais. Užtenka prisiminti vien tai, kad vasarą kaip tik šios partijos vadovo kvietimu Lietuvos lankėsi „Rosatom“ atstovas S. Bojarkinas ir jam buvo sudaryta galimybė dalyvauti propagandoje prie Visagino atominę elektrinę.
DP ne tik lieka valdančioje koalicijos, tačiau ir jos lyderiai Parlamente – Viktoras Uspaskich. būtų frakcijos seniūnas Seime, Vytautas Gabšys – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas.
Koalicija nebus laisva nuo visų tų bėdų, apie kurias kalbėjo Prezidentė. Į koalicija yra įtraukiama partija, kurios juodosios buhalterijos byla yra nagrinėjama teisme Partijos vadovai turės teismo procese atsakinėti į klausimus. Matysime, jeigu taip galima pavadinti, ir pakankamai daug liūdnų paralelių sukeliančius vaizdus, kai tie, kas turėtų rūpintis valstybės pažanga, valstybės reikalais, rūpintis žmonių gyvenimu, visų pirma rūpinsis savo išlikimu šioje teisinėje byloje.
Premjere, koks būtų Jūsų požiūris į kvietimą prie koalicijos jungtis Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA)?
LLRA turi tam tikras savo nuostatas. Ne viskas galbūt man jų veikloje patinka, bet man atrodytų tikrai LLRA šioje situacijoje atrodo geriau negu ta pati DP.
Ar Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Seime ketina būti rimta opozicija valdančiajai daugumai?
Mes pasiruošę atlikti savo pareigą ir ginti valstybės interesus tiek rūpinantis pamatiniais skaidrumo, teisinės valstybės principais, tiek rūpinantis tęstinumu energetikos reikaluose, siekiant, kad tai, ką mums pavyko padaryti energetikos reikaluose, išvarant gilią energetinės nepriklausomybės vagą, kad nebūtų sukama atgal. Taip pat rūpinantis visos finansų sistemos tvarka ir rūpinantis, kad neatsakingais pažadais ar neatsakingais sprendimais nebūtų griaunami pamatiniai Lietuvos ekonomikos dalykai. Šioje vietoje tikrai turėsime, ką veikti. Sieksime apsaugoti Lietuvą nuo to, ką dabar matome, kai iš tiesų tenka apgailestauti, kad yra grįžtama į tą neskaidrių interesų viešpatavimo laikotarpį, kurį mes paveldėjome 2008 metais ir su kuriuo sėkmingai dorojomės siekdami skaidrumo, efektyvumo, modernumo mūsų valstybės gyvenime.
Būsimasis premjeras A. Butkevičius sako, kad jeigu Jūsų vadovaujama Vyriausybė būtų įsiklausiusi į jų siūlymus, Lietuva būtų patyrusi daug mažesnių nuostolių ekonomikoje ir ūkyje. Kaip Jūs atremtumėte tokią kritiką?
Galėčiau tik prisiminti, kad per visus ketverius metus mes matėme daug destruktyvios kritikos ir mažai rūpesčio valstybės reikalais iš to meto opozicijos. Net negalėčiau prisiminti, kokių siūlymų per tuos ketverius metus opozicija buvo pateikusi, kuriuos būtų buvę galima racionaliai svarstyti. Šioje vietoje turiu pastebėti, kad, deja, tikrai negalėčiau prisiminti ko nors tokio, dėl ko turėčiau dabar apgailestauti, kad kažko, ką siūlė opozicija, mes neįgyvendinome.
Vienas iš svarbesnių pastarųjų dienų klausimų – 2012 m. lapkričio 5-ąją Vyriausybėje pateikta Saulėlydžio komisijos ataskaita už ketverius metus. Premjere kiek, Jūsų manymu, pateisino save ši komisija ir kiek pasiteisino jos veikla?
Saulėlydžio komisija buvo vienas iš instrumentų, bet pabrėžiu – tik vienas iš instrumentų, siekiant reformuoti valstybės tarnybą, siekiant, kad ji veiktų taupiau, tačiau, kad už tuos pinigus, kurie skiriami valstybės tarnybai išlaikyti, būtų pasiekti patys efektyviausi rezultatai. Pagrindinis rezultatas, kurį pavyko pasiekti, yra tai, kad valstybės tarnyba nustojo augti taip, kaip ji augo iki 2008 metų, ir netgi pradėjo mažėti. Valstybės tarnyboje buvo įgyvendinta daugybė pertvarkų išgryninant įvairių žinybų veiklą ir ją darant žymiai efektyvesnę, taip siekiant tokių esminių, giluminių permainų, pavyzdžiui, geresnės sąlygos verslui pertvarkant verslą prižiūrinčias institucijas, siekiant jose visai kitokios veiklos, kitokio požiūrio į verslą. Taigi daug dalykų per šituos ketverius metus buvo padaryta. Ir rūpestis modernia valstybės tarnyba, modernia valstybės institucijų veikla yra tai, ko norėtųsi palinkėti ir naujajai valdžiai.
Jūsų vadovaujamam ministrų kabinetui dirbti liko maždaug mėnuo. Premjere, kaip vertinate savo ir penkioliktosios Vyriausybės ketverių metų darbą apskritai?
Vertinu objektyviai – padarėme nemažai, galbūt ne viską padarėme, ką norėjome padaryti. Tačiau tai, kad mūsų Vyriausybei teko sudėtingi iššūkiai, sudėtingi uždaviniai susitvarkyti su giliausia pasauline krize, tai pavyko padaryti. Mūsų Vyriausybė ėmėsi to, ko iki tol niekas nebuvo pradėję daryti – esminių pertvarkų rūpinantis energetikos nepriklausomybe. Nuosekliai ėjome reformuodami mūsų ekonomiką ir siekdami joje žymiai daugiau modernumo ir gebėjimo globaliai konkuruoti. Tai yra tie darbai, kuriuos galime vertinti kaip labai svarbius darbus, bet lygiai taip pat galima būtų įvardyti ir tai, ko nepadarėme, ir klaidų, ir kitų dalykų. Tačiau baigdami kadenciją ir vertindami praėjusius ketverius metus, galime ramia sąžine žiūrėti į savo darbą šios pareigose.
Premjere, kokie kabineto darbai laukia per Jums likusį vadovauti laiką?
Tikrai nesiimsime ypatingai didelių darbų. Yra eiliniai, kasdieniniai darbai, jokių reformų tikrai nepradėsime. Vienas iš rūpesčių – perduoti naujai Vyriausybei, kokia ji bus suformuota, visą darbų tęstinumą ir pagrindinius dalykus, kurie leistų naujai Vyriausybei nesusidurti su kuo nors netikėtu.
Formuojama koalicija, jos lyderio teigimu, neatsisako ketinimų nuo kitų metų minimalią algą didinti iki 1000 litų. Pramonininkai sako, kad tai nėra neįmanoma. Jūsų manymu, ar toks siekis taip paprastai galėtų būti įgyvendintas?
Minimalios algos didėjimas turi atitikti ekonomikos potencialo didėjimą. Ekonomikos potencialas rodo, kad kitais metais vidutinė alga gali augti apie 5 proc. Tai jei minimali alga bus didinama 20 ar 30 proc., toks didinimas paprasčiausiai viršys ekonomikos potencialą ir tai reiškia, kad dalis įmonių tokios padidintos algos negalės mokėti. Tai reiškia, kad dalyje įmonių gali būti pradedama mažinti darbo vietų. Mano įsitikinimu, žiūrint į visą ekonomikos paveikslą, kartais yra per daug dėmesio skiriama vienam elementui ir šiuo atveju pastangos visą ekonomikos problemų spektrą suvesti vien į minimalią algą rodo, kad yra turbūt nelabai gerai suvokiami visi kiti ekonomikos iššūkiai. Ekonomikos konkurencingumas, pajėgumas vystyti gamybą reikalauja ir griežtos darbo sąnaudų kontrolės. Ir šioje vietoje neatsakingas minimalios algos didinimas gali sukelti pakankamai didelių problemų visai ekonomikai.
Būsimasis Vyriausybės vadovas tarp pirmųjų darbų įvardina gyvenamųjų namų renovaciją ir šilumos ūkio pertvarką, kuri leistų šildymui mažiau naudoti dujų ir daugiau biokuro. Ar Jūs čia įžvelgtumėte, kad dėl to galėtų 20 procentų mažėti šildymo sąskaitos gyventojams?
Šilumos ūkio pertvarka visada buvo vienas iš svarbių prioritetų, bet reikia atsiminti, kad per vieną dieną darbai čia nebus padaryti. Gerai, kad didėja renovacijos tempai ir vis naujos savivaldybės įsijungia į masiškesnį jose esančių daugiabučių namų renovacijos procesą. Būtų gerai, kad tą strategiją, kurią mes buvome užbrėžę, ir toliau plėtotų naujoji Vyriausybė, tai yra daugiabučių namų renovacija ir šilumos ūkio pertvarkymas, kad būtų naudojama daugiau biokuro. Šioje vietoje taip pat yra nemažai pasiekta ir padaryta. Bet turime kalbėti labai aiškiai ir nereikia apgaudinėti žmonių – per vieną dieną ir šį šildymo sezoną kažkokių stebuklingų permainų tikrai neįvyks. Duok Dieve, kad kitą šildymo sezoną, tai yra jau 2013 metų pabaigoje, tos pastangos duotų kokį nors žymesnį rezultatą.
A. Butkevičius žada siekti, kad nuo kitų metų nedidėtų akcizas dyzelinui. Valstybės biudžetas dėl to per metus netektų, regis, 94 mln. litų papildomų pajamų. Kaip Jūs į tai žiūrite ir ar palaikytumėte Seime tokią iniciatyvą?
Ir A. Butkevičius turbūt tą labai gerai žino, kad akcizas dyzelinui, tam tikras minimalus jo dydis, yra nustatytas europinių direktyvų. Lietuva, tapusi Europos Sąjungos (ES) nare 2004 metais, kai derybas užbaigė amžiną atilsį Algirdas M. Brazauskas, išsiderėjo pereinamąjį laikotarpį dyzelino akcizams, minimalaus dydžio didinimams. Tas pereinamasis laikotarpis artėja į pabaigą. Todėl dyzelino akcizas buvo, yra ir turi būti nuosekliai didinamas. Jeigu A. Butkevičius įsivaizduoja, kad gali persiderėti stojimo į ES sąlygas, aš turiu pasakyti, kad tai yra pakankamai naivus požiūris.
Kaip Jūs vertinate svarstymus, kad Lietuva eurą turėtų įsivesti 2015 metais?
Aš visą laiką buvau šalininkas to, kad Lietuva dėtų visas pastangas kaip galima greičiau įsivesti eurą. Tam reikia, kad Lietuva, nenukrypdama siektų ir toliau įgyvendinti fiskalinės drausmės taisykles, kad gyventume pagal Mastrichto kriterijus, ir kuo greičiau tai padarysim, tuo bus geriau. Mūsų Vyriausybė pasiekė, kad Lietuva po tikrai sudėtingos 2008 metų pabaigos, 2009 metų krizės išbandymų, kai deficitas buvo išaugęs iki beveik 10 proc., grįžtų prie Mastrichto kriterijų slenksčio. Šiuos metus galime baigti faktiškai su 3 proc. deficitu, infliacija taip pat arti kriterijų. Taigi galima netgi ilgai nelaukiant imtis visų veiksmų, kad Lietuva kaip ir mūsų kaimynė Latvija pačiu artimiausiu metu galėtų būti įvertinta kaip atitinkanti Mastrichto kriterijus ir galinti prisijungti prie euro zonos.
Ačiū už pokalbį.
Spaudos tarnyba
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.