Penktadienis, 2012 m. birželio 29 d. (Briuselis)

Briuselyje susirinkę ES šalių vadovai pritarė Ekonomikos augimo paktui („Compact for Growth and Jobs“), kuriame numatomos priemonės, kaip skatinti Europos ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą. Europos Vadovų Tarybos posėdyje taip pat patvirtintos konkrečios priemonės kiekvienai ES narei, kaip ši galėtų stiprinti savo ekonomiką.

Europos Vadovų Taryboje dalyvaujanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog paktas yra svarbi priemonė, kuri padės spręsti ekonominio sunkmečio problemas Europos Sąjungoje, tačiau ir toliau būtina laikytis griežtos finansinės disciplinos.

„Ekonominė padėtis Europos Sąjungoje yra labai sudėtinga. Turime elgtis atsakingai, neviršyti savo finansinių galimybių ir išnaudoti visus ekonomikos augimą skatinančius instrumentus. Paktas yra svarbi priemonė, kuri padės siekti ES ekonomikos augimo tuo pačiu užtikrinant fiskalinę drausmę“, – sakė Prezidentė.

Susitikime buvo ieškoma išeičių, kaip įveikti sunkmetį ir paskatinti Europos ekonomikos augimą.

Paktas numato veiksmus, kaip spręsti ekonomines problemas nacionalinių valstybių narių ir europiniu lygiais, stiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą. Viena iš svarbiausių pakte numatytų priemonių – 120 milijardų eurų parama verslui skatinti, perskirstant struktūrinės paramos lėšas bei didinant Europos investicinio banko galimybes finansuoti verslą.

Pakte taip pat pateikiamos priemonės nedarbui mažinti, gerinti verslo sąlygas, pertvarkyti mokesčius, sukurti bendrą ES energetikos vidaus rinką.

Lietuvai pateiktose rekomendacijose siūloma ir toliau tęsti pastangas mažinti šalies biudžeto deficitą, skatinti užimtumą, vykdyti visapusišką pensijų reformą, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, didinti pastatų energetinį efektyvumą ir įgyvendinti valstybinių įmonių reformą.

Šalies vadovės teigimu, šiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje taip pat žengti pirmieji žingsniai sprendžiant euro zonos bankų problemas. Tačiau, pasak Prezidentės, dar reikės nueiti ilgą kelią. Euro zonos šalių vadovai sutarė dėl efektyvesnės bankų priežiūros mechanizmo sukūrimo, labiau įtraukiant Europos centrinį banką, bei efektyviau panaudoti Europos stabilumo mechanizmą, siekiant užtikrinti euro zonos finansinį stabilumą.

EVT pakvietė stiprinti bendradarbiavimą su ES kaimyninėmis šalimis, siekiant užtikrinti tarptautinius branduolinės saugos reikalavimus. 

Prezidentės spaudos tarnyba

www.lrp.lt

Pasirašiusios dvišalius energijos tiekimo susitarimus su trečiosiomis šalimis, ES valstybės privalės pateikti juos Europos Komisijai vertinti. Tai įpareigoja ketvirtadienį, 2012 m. rugsėjo 13 d., Europos Parlamento patvirtintas sprendimas. ES valstybės taip pat galės gauti Europos Komisijai pagalbą derybose dėl tokių susitarimų.

Įsigaliojus šiam sprendimui, per tris mėnesius ES valstybės privalės informuoti Europos Komisiją apie visus galiojančius tarpvyriausybinius energijos tiekimo susitarimus su trečiosiomis šalimis. Taip pat bus privaloma informuoti Komisiją apie naujus susitarimus, tačiau tik po jų pasirašymo ir ratifikavimo. Komisija turės devynis mėnesius tam, kad atsakytų ES valstybėms, ar atlikus pirmąjį susitarimų vertinimą iškilo abejonių dėl jų atitikimo Sąjungos teisei.

Informuoti apie susitarimus bus galima, tačiau neprivaloma, ir prieš juos pasirašant ar pradedant derybas dėl jų. ES valstybėms pasirinkus galimybę informuoti Komisiją dėl ketinamų sudaryti susitarimų, jos galės prašyti Komisijos pagalbos derybose.

Sprendimas taip pat įpareigoja Komisiją sudaryti galimybę kitoms ES valstybėms susipažinti su pasirašytais ir ratifikuotais susitarimais, išskyrus tas nuostatas, kurias susitarimą sudariusi valstybė nurodys kaip konfidencialias.

Sprendimui pritarė 369 EP nariai, nepritarė 240, o susilaikė 14. Dėl jo jau sutarta su ES Taryba, kuri dar turi formaliai jam pritarti. EP nariai užsitikrino, kad kas trejus metus Europos Parlamentui ir Tarybai būtų teikiama šio sprendimo taikymo ataskaita.

„ES yra labai priklausoma nuo energijos importo – importuojama apie 60 proc. suvartojamų dujų ir 80 proc. naftos. Gindama Europos vartotojų interesus, ES turi kalbėti vienu balsu su išorės energijos tiekėjais. Šis sprendimas paklos pamatus koordinuotiems valstybių narių veiksmams energetikos srityje ir sumažins kainas vartotojams“, – teigė EP pranešėjas Krišjānis Kariņš (Europos liaudies partija, Latvija).

EP susirūpinęs teismų naudojimu Rusijoje politiniais tikslais

Ketvirtadienį, rugsėjo 13-ąją, priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas reiškia didelį susirūpinimą prastėjančia žmogaus teisių ir laisvių padėtimi Rusijoje. EP nariai sunerimę dėl teismų politizavimo ir mano, kad neseniai priimtas nuosprendis Rusijos pankroko grupės „Pussy Riot“ aktyvistėms yra neproporcingai griežtas.

Parlamentas pažymi, kad pastaruoju metu ypač suprastėjo žmogaus teisių padėtis Rusijoje. Šalyje neseniai priimta grupė įstatymų, kurių dviprasmiškos nuostatos gali būti panaudotos opozicijos ir pilietinės visuomenės veiklai riboti. EP ragina Rusiją pataisyti nevyriausybinių organizacijų veiklą reglamentuojančius įstatymus, kad jos nebūtų persekiojamos už lėšų gavimą iš patikimų užsienio fondų, taip pat pakeisti dviprasmišką ekstremistinių veiksmų įstatymą.

EP nariai labai susirūpinę dėl Rusijos teismų politizavimo. Neproporcingai griežtas nuosprendis pankroko grupės „Pussy Riot“ narėms tapo dar vienu politiškai motyvuotu opozicijos bauginimo ir baudžiamojo persekiojimo pavyzdžiu Rusijoje, pažymima rezoliucijoje. Parlamentas „tikisi, jog šis nuosprendis bus persvarstytas ir pakeistas, laikantis Rusijos tarptautinių įsipareigojimų“.

Europarlamentarai pakartotinai ragina Rusijos valdžios institucijas patraukti atsakomybėn kaltus dėl A. Politkovskajos ir N. Estemirovos nužudymo, atlikti patikimą ir nepriklausomą S. Magnickio ir kitų bylų tyrimą, taip pat panaikinti nebaudžiamumą ir korupciją. Savo ruožtu EP smerkia įvairiuose Rusijos regionuose priimtus teisės aktus, pagal kuriuos nusikaltimu laikoma vieša informacija apie lytinę orientaciją ir lytinę tapatybę, ir panašius planus federacijos lygmeniu.

EP ragina daryti nuolatinį spaudimą Rusijai, kad ji laikytųsi ESBO nustatytų žmogaus teisių, demokratijos, teisės viršenybės ir teismų nepriklausomumo standartų. ES ir Rusijos santykiai priklauso nuo pastarosios pastangų stiprinti demokratiją, teisės viršenybę ir pagarbą žmogaus teisėms, pažymima rezoliucijoje.

EP siekia teisės spręsti dėl bankininkystės sąjungos

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai pripažįsta būtinybę įsteigti bankininkystės sąjungą euro zonoje ir kviečia į jos steigimą iki galo įtraukti Europos Parlamentą kaip demokratinį piliečių atstovą. Kartu raginama tinkamai apsvarstyti kuriamos sąjungos poveikį ne euro zonos valstybėms.

Ši rezoliucija yra Parlamento atsakas į rugsėjo 13 d. Europos Komisijos pateiktus du teisės aktų projektus, skirtus stiprinti bankų priežiūrą.

Po dvejų metų Europos Parlamento raginimų ES valstybės galiausiai sutiko kurti bendrą bankų priežiūros sistemą euro zonoje. Europarlamentarai sveikina šį faktą, bet kartu reiškia susirūpinimą dėl ES valstybių ketinimų vengti skaidrumo ir demokratiškumo nesuteikiant Europos Parlamentui teisės spręsti dėl šios sistemos. Jų įsitikinimu, tuomet „procesas jokiu būdu nepaspartėtų ir netaptų veiksmingesnis, o visuomenei būtų perduota neigiama žinia tuo metu, kai plačiai pripažįstamas didesnio skaidrumo ir demokratinės paramos poreikis“. „Krizės metu visada privaloma taikyti Bendrijos metodą, nes tai vienintelis būdas užtikrinti, kad Sąjunga sugebės iš krizės išeiti sustiprėjusi“, – pažymi EP.

Savo ruožtu europarlamentarai ragina tinkamai apsvarstyti galimą bankininkystės sąjungos euro zonoje poveikį ne euro zonos valstybėms.

Susisiekti: Robertas Pogorelis, Spaudos tarnyba, mob. tel.: +370 689 53306, robertas.pogorelis@europarl.europa.eu

AFP/Scanpix nuotr.

Ketvirtadienis, 2012 m. rugsėjo 20 d. (Vilnius)

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Vokietijos Parlamento Bundestago užsienio reikalų komiteto pirmininku Ruprechtu Polenzu, su kuriuo aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimą Europos Sąjungoje, ES išorės santykius ir aktualius energetinius klausimus.

Šalies vadovė pabrėžė, kad santykiuose su trečiosiomis šalimis ES turi vienodai ginti visų savo narių, taip pat ir Lietuvos, interesus. Tai ypač aktualu energetikoje.

Europos Komisijos sprendimą pradėti tyrimą dėl „Gazpromo“ monopolinio dominavimo Prezidentė įvardino europietiško solidarumo pavyzdžiu, kuris rodo, jog ES realiai pradėjo ginti savo narių interesus. Prezidentė taip pat padėkojo Vokietijai už paramą įgyvendinant Trečiąjį ES energetikos paketą.

Šalies vadovės teigimu, stiprus euras ir ekonomiškai atsigavusi, konkurencinga ES yra bendras Lietuvos ir Vokietijos interesas. Pasak Prezidentės, didžiausiai bendrijos narei Vokietijai tenka ypatingas vaidmuo sprendžiant euro zonos ir visos ES problemas.

Prezidentė taip pat pabrėžė, kad Lietuvos ir Vokietijos pozicijos svarbiausiais ES klausimais sutampa. Valstybės vadovė pažymėjo, jog abi šalis sieja labai geras tarpusavio bendradarbiavimas ir palinkėjo toliau stiprinti dvišalius parlamentinius ryšius. 

Prezidentės spaudos tarnyba

www.lrp.lt

Pirmadienis, 2012 m. spalio 15 d. (Vilnius)

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė su oficialiu vizitu į Lietuvą atvykusį Monako Princą Albertą II ir Princesę Charleen. Tai pirmasis Monako valstybės vadovo vizitas mūsų šalyje. Lietuva ir Monakas diplomatinius santykius užmezgė pernai.

„Džiaugiuosi, galėdama pirmą kartą pasveikinti Monako Princą Lietuvoje. Esame partneriai Europoje. Mus sieja tos pačios vertybės ir susiduriame su panašiais iššūkiais. Būdami solidarūs mes efektyviau spręsime Lietuvos ir Monako žmoniems svarbius klausimus Europoje bei tarptautinėje erdvėje“, – sakė Prezidentė.

Susitikime aptarti dvišaliai ryšiai, Lietuvos pasirengimas pirmininkauti ES 2013 m., ES ir Monako santykiai, padėtis euro zonoje.

Pasak Prezidentės, krizė euro zonoje tampa rimtu išbandymu visai Europai. Jos daromą poveikį patiria ir Lietuva, ir Monakas, todėl 2013 m. antroje pusėje Europos Sąjungai pirmininkausianti Lietuva aktyviai rems finansinės drausmės politiką ir kitus svarbius Bendrijos sprendimus finansiniam stabilumui bei ekonominiam augimui užtikrinti.

Susitikime kalbėta ir apie bendradarbiavimą energetinio saugumo, energijos efektyvumo, branduolinės saugos bei aplinkosaugos srityse. Šalies vadovė pabrėžė būtinybę tarptautinius branduolinės saugos standartus taikyti visoms atominėms elektrinėms, taip pat ir planuojamoms statyti Lietuvos kaimynystėje.

Prezidentė taip pat pabrėžė, jog Baltijos jūra yra viena iš labiausiai užterštų jūrų pasaulyje ir jos ekologinės pusiausvyros atstatymui yra reikalingos visų aplink ją esančių šalių pastangos bei tarptautinės bendruomenės dėmesys. Princas Albertas II yra aktyvus aplinkosaugininkas ir savo veikloje ypatingą dėmesį skiria ekologijos problemoms.

Vizito Prezidentūroje metu Lietuvos ir Monako valstybių vadovai taip pat apsikeitė valstybiniais apdovanojimais. 

Džojos Gundos Barysaitės nuotr.

Prezidentės spaudos tarnyba

www.lrp.lt

Ketvirtadienis, 2012 m. spalio 18 d. (Briuselis)

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė spalio 18-19 d. Briuselyje dalyvauja Europos Vadovų Tarybos susitikime.

ES valstybių ir vyriausybių vadovai svarstė pasiūlymus griežtinti euro zonos finansų ir bankų sektoriaus priežiūrą bei aptarė, kaip ES šalys įgyvendina priemones ekonominiam augimui paskatinti.

„Padėtis Europoje daro tiesioginę įtaką mūsų ekonomikai. ES šalys yra mūsų pagrindinės eksporto partnerės. Todėl Lietuva yra suinteresuota, kad euro zonos problemos būtų sprendžiamos greitai ir efektyviai“, – sakė Prezidentė.

Pateiktuose siūlymuose numatoma visų eurozonos bankų priežiūrą pavesti Europos Centriniam Bankui. Tai sustiprintų euro zonos bankų sistemą ir padėtų užtikrinti, kad susidariusios problemos būtų sprendžiamos operatyviai ir efektyviai.

Pasak šalies vadovės, 2013 metais Lietuvai pirmininkaujant ES, mūsų šaliai teks svarbi atsakomybė sprendžiant visai Bendrijai aktualias problemas.

Prezidentės teigimu, Lietuva palaiko siūlomas priemones, kurios stiprina ES ekonomikos augimą ir padeda greičiau spręsti problemas, tačiau sieks, kad nebūtų pažeisti ES vidaus rinkos principai ir nebūtų kuriami skirtumai tarp euro zonos ir ne euro zonos šalių.

Europos Vadovų Taryboje taip pat bus kalbama apie ES ir Kinijos santykius ir bus įvertinta padėtis Sirijoje ir Irane.

Prieš EVT posėdį Prezidentė Lietuvos poziciją svarbiausiais ES klausimais suderins tradiciniame trijų Šiaurės šalių ir Baltijos valstybių bei vyriausybių vadovų susitikime (NB6).

Prezidentės spaudos tarnyba

www.lrp.lt

Penktadienis, 2012 m. spalio 19 d. (Briuselis)

Į Europos Vadovų Tarybą susirinkę ES šalių lyderiai nubrėžė tolesnes gaires, kaip spręsti finansines euro zonos problemas ir skatinti Europos ekonomikos augimą.

Siūlomose priemonėse numatoma griežtinti euro zonos bankų kontrolę, jų priežiūrą perduoti Europos Centriniam Bankui, sukurti naują finansinį mechanizmą euro zonos problemoms spręsti ir stiprinti ekonominės politikos koordinavimą. Galutinis sprendimas dėl šių priemonių turėtų būti priimtas ES Vadovų Taryboje gruodį.

ES viršūnių taryboje dalyvaujanti šalies vadovė pabrėžė, kad jokie nauji finansiniai mechanizmai ar priemonės krizei euro zonoje spręsti neturėtų daryti įtakos 2014-2020 m. ES finansinei perspektyvai.

„Kad ir kokie būtų kuriami nauji finansiniai instrumentai euro zonos šalių problemoms spręsti, tai neturi būti daroma bendro daugiamečio ES biudžeto sąskaita“, – sakė Prezidentė.

Numatytos priemonės bus privalomos euro zonos valstybėms. Jei norės, ne euro zonos šalys taip pat galės prisijungti.

Pasak Prezidentės, Lietuva yra suinteresuota, kad euro zonos problemos būtų sprendžiamos sparčiai ir veiksmingai, nes nuo to priklauso ir Lietuvos ekonomika, todėl palaiko visas ES priemones, kurios padės efektyviai įveikti krizę. Tačiau, šalies vadovės teigimu, Lietuva nesijungs prie jokių naujų instrumentų, kol nebus žinomos visos sąlygos ir detalės.

Valstybės vadovė taip pat pabrėžė, jog negali būti didinami skirtumai tarp euro zonos ir ne euro zonos šalių ir iškraipomi ES vieningos rinkos principai.

The Council of the European Union nuotr.

Prezidentės spaudos tarnyba

www.lrp.lt

Antikrizinės priemonės turi atitikti visų ES šalių interesus:

http://www.lrp.lt/lt/spaudos_centras_392/pranesimai_spaudai/antikrizines_priemones_turi_atitikti_visu_es_saliu_interesus.html

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus interviu Lietuvos radijui

Koaliciją formuojančios partijos vakar pasidalino ministerijas. Tarp kitų ministerijų Darbo partijai (DP) atiteko ir Vidaus reikalų ministerija (VRM), Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), partijai „Tvarka ir teisingas“ (TT) – Energetikos ir Aplinkos ministerijos. Premjere, kokia Jūsų nuomonė dėl tokio sutarimo derybose?

Pabrėšiu kelis aspektus. Pirmas dalykas, į ką kritiškai norėčiau atkreipti dėmesį, tai į Algirdo Butkevičiaus pasisakymą, kad negali būti vienos partijos rankose dvi ministerijos, tai yra Susisiekimo ir ŽŪM, nes jose yra didžiausios europinių pinigų panaudojimo sumos. Kitaip sakant, ministerijų pasiskirstymo tarp koalicijos partnerių klausimas sprendžiamas ne pagal programinius darbus, bet pagal pinigų kiekį. Todėl tokią koaliciją matyt tektų vadinti „dalybų koalicija“, kur pats pagrindinis principas yra kas ir kiek prieigos prie europinių pinigų tokiose dalybose gali turėti. Antras dalykas – tai šokiruojantis faktas yra ir pačios DP dalyvavimas koalicijoje ir dar labiau VRM paskyrimas DP. Mano įsitikinimu, DP tikrai negali dalyvauti valdžioje, ir aš visiškai pritariu Prezidentės žodžiams. Tai yra ne koks nors juridinis klausimas, tai yra  vertybinis klausimas. Jį taip ir iškėlė Prezidentė. Deja, tenka apgailestauti, kad socialdemokratai į Prezidentės iškeltą klausimą atsakė, kad jiems DP vertybės – tai yra nesąžiningumas, juodosios buhalterijos, jeigu tai galima vadinti vertybėmis, jiems yra vertybiškai artima. Ir todėl, net nežinau kaip tai įvardinti, kai teisiamai juodosios buhalterijos byloje partijai yra suteikiama galimybė prižiūrėti vieną iš pagrindinių teisėsauga besirūpinančių ministerijų, tai yra VRM. Tai yra šokiruojantis dalykas. Lygiai taip pat turiu nuogąstauti ir dėl energetikos reikalų. Per visą paskutinį laikotarpį TT partija neslėpė savo siekių energetikoje, visų pirma – rūpintis, drįsčiau pasakyti, mūsų kaimyninės Rusijos interesais. Užtenka prisiminti vien tai, kad vasarą kaip tik šios partijos vadovo kvietimu Lietuvos lankėsi „Rosatom“ atstovas S. Bojarkinas ir jam buvo sudaryta galimybė dalyvauti propagandoje prie Visagino atominę elektrinę.

DP ne tik lieka valdančioje koalicijos, tačiau ir jos lyderiai Parlamente – Viktoras Uspaskich. būtų frakcijos seniūnas Seime, Vytautas Gabšys – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas. 

Koalicija nebus laisva nuo visų tų bėdų, apie kurias kalbėjo Prezidentė. Į koalicija yra įtraukiama partija, kurios juodosios buhalterijos byla yra nagrinėjama teisme  Partijos vadovai turės teismo procese atsakinėti į klausimus. Matysime, jeigu taip galima pavadinti, ir pakankamai daug liūdnų paralelių sukeliančius vaizdus, kai tie, kas turėtų rūpintis valstybės pažanga, valstybės reikalais, rūpintis žmonių gyvenimu, visų pirma rūpinsis savo išlikimu šioje teisinėje byloje.

Premjere, koks būtų Jūsų požiūris į kvietimą prie koalicijos jungtis Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA)?

LLRA turi tam tikras savo nuostatas. Ne viskas galbūt man jų veikloje patinka, bet man atrodytų tikrai LLRA šioje situacijoje atrodo geriau negu ta pati DP.

Ar Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Seime ketina būti rimta opozicija valdančiajai daugumai?

Mes pasiruošę atlikti savo pareigą ir ginti valstybės interesus tiek rūpinantis pamatiniais skaidrumo, teisinės valstybės principais, tiek rūpinantis tęstinumu energetikos reikaluose, siekiant, kad tai, ką mums pavyko padaryti energetikos reikaluose, išvarant gilią energetinės nepriklausomybės vagą, kad nebūtų sukama atgal. Taip pat rūpinantis visos finansų sistemos tvarka ir rūpinantis, kad neatsakingais pažadais ar neatsakingais sprendimais nebūtų griaunami pamatiniai Lietuvos ekonomikos dalykai. Šioje vietoje tikrai turėsime, ką veikti. Sieksime apsaugoti Lietuvą nuo to, ką dabar matome, kai iš tiesų tenka apgailestauti, kad yra grįžtama į tą neskaidrių interesų viešpatavimo laikotarpį, kurį mes paveldėjome 2008 metais ir su kuriuo sėkmingai dorojomės siekdami skaidrumo, efektyvumo, modernumo mūsų valstybės gyvenime.

Būsimasis premjeras A. Butkevičius sako, kad jeigu Jūsų vadovaujama Vyriausybė būtų įsiklausiusi į jų siūlymus, Lietuva būtų patyrusi daug mažesnių nuostolių ekonomikoje ir ūkyje. Kaip Jūs atremtumėte tokią kritiką?

Galėčiau tik prisiminti, kad per visus ketverius metus mes matėme daug destruktyvios kritikos ir mažai rūpesčio valstybės reikalais iš to meto opozicijos. Net negalėčiau prisiminti, kokių siūlymų per tuos ketverius metus opozicija buvo pateikusi, kuriuos būtų buvę galima racionaliai svarstyti. Šioje vietoje turiu pastebėti, kad, deja, tikrai negalėčiau prisiminti ko nors tokio, dėl ko turėčiau dabar apgailestauti, kad kažko, ką siūlė opozicija, mes neįgyvendinome.

Vienas iš svarbesnių pastarųjų dienų klausimų – 2012 m. lapkričio 5-ąją Vyriausybėje pateikta Saulėlydžio komisijos ataskaita už ketverius metus. Premjere kiek, Jūsų manymu, pateisino save ši komisija ir kiek pasiteisino jos veikla?

Saulėlydžio komisija buvo vienas iš instrumentų, bet pabrėžiu – tik vienas iš instrumentų, siekiant reformuoti valstybės tarnybą, siekiant, kad ji veiktų taupiau, tačiau, kad už tuos pinigus, kurie skiriami valstybės tarnybai išlaikyti, būtų pasiekti patys efektyviausi rezultatai. Pagrindinis rezultatas, kurį pavyko pasiekti, yra tai, kad valstybės tarnyba nustojo augti taip, kaip ji augo iki 2008 metų, ir netgi pradėjo mažėti. Valstybės tarnyboje buvo įgyvendinta daugybė pertvarkų išgryninant įvairių žinybų veiklą ir ją darant žymiai efektyvesnę, taip siekiant tokių esminių, giluminių permainų, pavyzdžiui, geresnės sąlygos verslui pertvarkant verslą prižiūrinčias institucijas, siekiant jose visai kitokios veiklos, kitokio požiūrio į verslą. Taigi daug dalykų per šituos ketverius metus buvo padaryta. Ir rūpestis modernia valstybės tarnyba, modernia valstybės institucijų veikla yra tai, ko norėtųsi palinkėti ir naujajai valdžiai.

Jūsų vadovaujamam ministrų kabinetui dirbti liko maždaug mėnuo. Premjere, kaip vertinate savo ir penkioliktosios Vyriausybės ketverių metų darbą apskritai?

Vertinu objektyviai – padarėme nemažai, galbūt ne viską padarėme, ką norėjome padaryti. Tačiau tai, kad mūsų Vyriausybei teko sudėtingi iššūkiai, sudėtingi uždaviniai susitvarkyti su giliausia pasauline krize, tai pavyko padaryti. Mūsų Vyriausybė ėmėsi to, ko iki tol niekas nebuvo pradėję daryti – esminių pertvarkų rūpinantis energetikos nepriklausomybe. Nuosekliai ėjome reformuodami mūsų ekonomiką ir siekdami joje žymiai daugiau modernumo ir gebėjimo globaliai konkuruoti. Tai yra tie darbai, kuriuos galime vertinti kaip labai svarbius darbus, bet lygiai taip pat galima būtų įvardyti ir tai, ko nepadarėme, ir klaidų, ir kitų dalykų. Tačiau baigdami kadenciją ir vertindami praėjusius ketverius metus, galime ramia sąžine žiūrėti į savo darbą šios pareigose.

Premjere, kokie kabineto darbai laukia per Jums likusį vadovauti laiką?

Tikrai nesiimsime ypatingai didelių darbų. Yra eiliniai, kasdieniniai darbai, jokių reformų tikrai nepradėsime. Vienas iš rūpesčių – perduoti naujai Vyriausybei, kokia ji bus suformuota, visą darbų tęstinumą ir pagrindinius dalykus, kurie leistų naujai Vyriausybei nesusidurti su kuo nors netikėtu.

Formuojama koalicija, jos lyderio teigimu, neatsisako ketinimų nuo kitų metų minimalią algą didinti iki 1000 litų. Pramonininkai sako, kad tai nėra neįmanoma. Jūsų manymu, ar toks siekis taip paprastai galėtų būti įgyvendintas?

Minimalios algos didėjimas turi atitikti ekonomikos potencialo didėjimą. Ekonomikos potencialas rodo, kad kitais metais vidutinė alga gali augti apie 5 proc. Tai jei minimali alga bus didinama 20 ar 30 proc., toks didinimas paprasčiausiai viršys ekonomikos potencialą ir tai reiškia, kad dalis įmonių tokios padidintos algos negalės mokėti. Tai reiškia, kad dalyje įmonių gali būti pradedama mažinti darbo vietų. Mano įsitikinimu, žiūrint į visą ekonomikos paveikslą, kartais yra per daug dėmesio skiriama vienam elementui ir šiuo atveju pastangos visą ekonomikos problemų spektrą suvesti vien į minimalią algą rodo, kad yra turbūt nelabai gerai suvokiami visi kiti ekonomikos iššūkiai. Ekonomikos konkurencingumas, pajėgumas vystyti gamybą reikalauja ir griežtos darbo sąnaudų kontrolės. Ir šioje vietoje neatsakingas minimalios algos didinimas gali sukelti pakankamai didelių problemų visai ekonomikai.

Būsimasis Vyriausybės vadovas tarp pirmųjų darbų įvardina gyvenamųjų namų renovaciją ir šilumos ūkio pertvarką, kuri leistų šildymui mažiau naudoti dujų ir daugiau biokuro. Ar Jūs čia įžvelgtumėte, kad dėl to galėtų 20 procentų mažėti šildymo sąskaitos gyventojams?

Šilumos ūkio pertvarka visada buvo vienas iš svarbių prioritetų, bet reikia atsiminti, kad per vieną dieną darbai čia nebus padaryti. Gerai, kad didėja renovacijos tempai ir vis naujos savivaldybės įsijungia į masiškesnį jose esančių daugiabučių namų renovacijos procesą. Būtų gerai, kad tą strategiją, kurią mes buvome užbrėžę, ir toliau plėtotų naujoji Vyriausybė, tai yra daugiabučių namų renovacija ir šilumos ūkio pertvarkymas, kad būtų naudojama daugiau biokuro. Šioje vietoje taip pat yra nemažai pasiekta ir padaryta. Bet turime kalbėti labai aiškiai ir nereikia apgaudinėti žmonių – per vieną dieną ir šį šildymo sezoną kažkokių stebuklingų permainų tikrai neįvyks. Duok Dieve, kad kitą šildymo sezoną, tai yra jau 2013 metų pabaigoje, tos pastangos duotų kokį nors žymesnį rezultatą.

A. Butkevičius žada siekti, kad nuo kitų metų nedidėtų akcizas dyzelinui. Valstybės biudžetas dėl to per metus netektų, regis, 94 mln. litų papildomų pajamų. Kaip Jūs į tai žiūrite ir ar palaikytumėte Seime tokią iniciatyvą?

Ir A. Butkevičius turbūt tą labai gerai žino, kad akcizas dyzelinui, tam tikras minimalus jo dydis, yra nustatytas europinių direktyvų. Lietuva, tapusi Europos Sąjungos (ES) nare 2004 metais, kai derybas užbaigė amžiną atilsį Algirdas M. Brazauskas, išsiderėjo pereinamąjį laikotarpį dyzelino akcizams, minimalaus dydžio didinimams. Tas pereinamasis laikotarpis artėja į pabaigą. Todėl dyzelino akcizas buvo, yra ir turi būti nuosekliai didinamas. Jeigu A. Butkevičius įsivaizduoja, kad gali persiderėti stojimo į ES sąlygas, aš turiu pasakyti, kad tai yra pakankamai naivus požiūris.

Kaip Jūs vertinate svarstymus, kad Lietuva eurą turėtų įsivesti 2015 metais?

Aš visą laiką buvau šalininkas to, kad Lietuva dėtų visas pastangas kaip galima greičiau įsivesti eurą. Tam reikia, kad Lietuva, nenukrypdama siektų ir toliau įgyvendinti fiskalinės drausmės taisykles, kad gyventume pagal Mastrichto kriterijus, ir kuo greičiau tai padarysim, tuo bus geriau. Mūsų Vyriausybė pasiekė, kad Lietuva po tikrai sudėtingos 2008 metų pabaigos, 2009 metų krizės išbandymų, kai deficitas buvo išaugęs iki beveik 10 proc., grįžtų prie Mastrichto kriterijų slenksčio. Šiuos metus galime baigti faktiškai su 3 proc. deficitu, infliacija taip pat arti kriterijų. Taigi galima netgi ilgai nelaukiant imtis visų veiksmų, kad Lietuva kaip ir mūsų kaimynė Latvija pačiu artimiausiu metu galėtų būti įvertinta kaip atitinkanti Mastrichto kriterijus ir galinti prisijungti prie euro zonos.

Ačiū už pokalbį.

Spaudos tarnyba

Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

Penktadienis, 2012 m. gruodžio 14 d. (Briuselis)

Europos Vadovų Tarybos posėdyje, kuriame dalyvauja ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, nuspręsta sukurti vieningą bankų priežiūros mechanizmą, kuris pirmiausia bus taikomas euro zonai, tačiau prie jo prisijungti galės ir euro neįsivedusios šalys. Europos Centrinis Bankas perims mechanizme dalyvaujančių šalių bankų priežiūrą po to, kai tam bus praktiškai pasirengta.

Prezidentė pažymėjo, kad sprendimas dėl vieningos priežiūros yra svarbus žingsnis bankų sąjungos sukūrimo link. Pasiektas sutarimas padės greičiau spręsti euro zonos finansines problemas, kurios daro poveikį ir Lietuvos ekonomikai bei geriau apsaugos nuo galimų sukrėtimų ateityje.

Kuriant bendrą bankų priežiūros sistemą Lietuva siekė, kad būtų išvengta diskriminacijos tarp euro zonos ir ne euro zonos šalių. „Pasiektas kompromisinis sutarimas atsižvelgia į Lietuvos anksčiau keltus klausimus, kiek tai leidžia ES sutartis“, – sakė Prezidentė.

Ateityje dar turės būti nuspręsta dėl bendros indėlių draudimo bei probleminių bankų gaivinimo ir pertvarkos sistemų. Šie prioritetiniai klausimai turėtų būti toliau svarstomi ir Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu.

Prezidentės spaudos tarnyba

www.lrp.lt

Europos vadovai sutarė dėl ekonomikos augimui būtinų priemonių

http://www.lrp.lt/lt/spaudos_centras_392/pranesimai_spaudai/europos_vadovai_sutare_del_ekonomikos_augimui_butinu_priemoniu.html

2013 m. kovo 11-ąją Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius priėmė Lietuvoje viešintį Suomijos Respublikos Parlamento Pirmininką Erą Heinaluomą. Susitikime aptartas Lietuvos pasirengimas pirmininkauti ES Tarybai, energetikos ir transporto srities klausimai.

Lietuvos Vyriausybės vadovas informavo Suomijos Parlamento Pirmininką apie pasiruošimo pirmininkauti ES Tarybai procesą ir pirmininkavimo prioritetus.

„Mūsų tikslas – efektyvus ir rezultatyvus pirmininkavimas, pagrįstas tęstinumu. Palaikysime tolesnes iniciatyvas ir veiksmus siekiant užtikrinti finansinį stabilumą ir ekonomikos augimą. Lietuva ypatingą dėmesį skirs energetiniam saugumui, Rytų partnerystei, išorinių ES sienų stiprinimui ir Baltijos jūros strategijai“, – kalbėjo premjeras A. Butkevičius.

Kaip vieną iš reikšmingiausių renginių, Ministras Pirmininkas įvardijo Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, įvyksiantį Vilniuje lapkričio pabaigoje, į kurį pakvietė ir Suomijos atstovus.

Kalbėdamas apie energetikos sektorių, premjeras A. Butkevičius išdėstė Lietuvos poziciją dėl atominės elektrinės statybos Lietuvoje. Pasak Vyriausybės vadovo, iki gegužės pabaigos dirbsianti darbo grupė turės parengti dvi energetikos strategijas: vieną – su atomine jėgaine, o kitą – be. Vyriausybės vadovo teigimu, tuomet bus pasirinktas vartotojams ekonomiškai naudingiausias variantas. Premjeras A. Butkevičius pokalbio metu taip pat pabrėžė, jog Lietuva didelį dėmesį skiria dar dviem svarbiems projektams – SGD terminalui, kuris turi būti įgyvendintas iki 2014 m. pabaigos ir elektros jungčių statybai.

Suomijos Parlamento vadovo ir Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus susitikime taip pat aptartas Lietuvos stojimo į euro zoną klausimas, kalbėta apie Lietuvos kandidatavimą į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą 2014-2015 m. Pasak E. Heinaluomo, Suomija palaiko Lietuvos kandidatūrą.

Spaudos tarnyba

EP pritarė griežtesnei euro zonos šalių biudžetų priežiūrai

Antradienį, 2013 m. kovo 12 d., Europos Parlamentas patvirtino du teisės aktus, kurie suteiks daugiau galių Europos Komisijai kontroliuoti euro zonos šalių nacionalinius biudžetus, o kartu užtikrins demokratinę šių galių kontrolę. Bus apribotos valstybių galimybės mažinti švietimo ir sveikatos apsaugos sistemų finansavimą. Kartu numatoma sukurti ES finansinės pagalbos Sąjungos šalims teikimo sistemą.

Euro zonos šalys bus įpareigotos kasmet iki spalio 15 d. pateikti Europos Komisijos vertinimui savo kitų metų biudžeto projektą, o Komisija turės teisę paprašyti jį pataisyti, jei jis neatitiks ES reikalavimų. EP pasiekė, kad prižiūrint šalių biudžetus būtų atsižvelgta į poreikį skatinti ekonominį augimą ir darbo vietų kūrimą. Europos Komisija turės užtikrinti, kad biudžetai nebūtų mažinami investicijų į ekonominį augimą, švietimą ir sveikatos apsaugą sąskaita. Ypatingų aplinkybių ar didelio ekonominio nuosmukio atvejais bus lanksčiau taikomas šalies biudžeto deficito mažinimo grafikas.

Europarlamentarai naująsias taisykles taip pat papildė didesnio skaidrumo bei demokratinės atskaitomybės nuostatomis. Europos Komisijos galios reikalauti iš ES valstybių papildomų ataskaitų turės būti persvarstomos kas trejus metus, o Europos Parlamentas ir ES Taryba turės teisę jas atšaukti. Kartu bus labiau prižiūrima ir vadinamo „trejeto“ (Europos Komisija, Europos Centrinis Bankas ir Tarptautinis valiutos fondas), kuris stebi reformas sunkumus patiriančiose šalyse, veikla.

Parlamento derybininkai pasiekė, kad būtų įsteigta ekspertų grupė galimiems skolų grąžinimo fondo ir euro vekselių privalumams bei rizikoms įvertinti. Ji turės pateikti savo išvadas iki 2014 m. kovo, o jomis remdamasi Europos Komisija turės apsispręsti, ar pasiūlys atitinkamų teisės aktų projektus.

Europos Komisija taip pat įsipareigojo iki šios vasaros išanalizuoti būdus Stabilumo ir augimo pakto rėmuose suteikti daugiau lankstumo vertinant kai kurias vienkartines viešąsias investicijas. Iki šių metų pabaigos Komisija taip pat turės sukurti finansinės paramos sistemą, skirtą padėti ES šalims atlikti konkurencingumą skatinančias reformas.

Reglamentui dėl sunkumų ištiktų valstybių biudžetų priežiūros stiprinimo pritarė 528 EP nariai, nepritarė 81, o susilaikė 71. Tuo tarpu reglamentui dėl biudžeto projektų vertinimo bei perteklinio deficito korekcijos pritarė 526 EP nariai, nepritarė 86, o susilaikė 66. Dėl šių teisės aktų jau preliminariai sutarta su ES Taryba, kuri dar turės formaliai jiems pritarti. Naujosios taisyklės bus taikomos rengiant 2014 m. euro zonos šalių biudžetus. 

EP patvirtintos taisyklės leis greičiau išnagrinėti pirkėjų ir vartotojų skundus

Antradienį Europos Parlamente patvirtintos taisyklės leis pirkėjams ir paslaugų vartotojams pasinaudoti pigia, greita ir nešališka ginčų sprendimo sistema, o kartu išvengti ilgo bylinėjimosi teismuose. Pirkėjai ir vartotojai taip pat galės pateikti skundą internetu.

Kai kurios ES valstybės jau turi alternatyvias ginčų sprendimo schemas, tačiau vartotojai stokoja žinių apie jas. Naujoji direktyva įpareigos ES šalis užtikrinti tokią galimybę visuose prekybos ir paslaugų sektoriuose. Ji leis pasiskųsti dėl parduotuvėje ar internetu įsigytų prekių ar gautų paslaugų, nesvarbu kurioje ES šalyje tai įvyko. Ginčai turės būti išspręsti per 90 dienų. EP derybininkai užtikrino, kad šia schema būtų galima pasinaudoti nemokamai arba už simbolinį mokestį.

„Ši direktyva naudinga ir pirkėjams, ir pardavėjams. Pigi ir greita ginčų sprendimo sistema ES kasmet vartotojams sutaupys milijonus eurų. Ji taip pat paskatins elektroninę prekybą tarp ES šalių, kuri labai svarbi Europos vidaus rinkos augimui“, – teigė EP pranešėjas Louis Grech (Socialistai ir demokratai, Malta).

Atskiru teisės aktu nutarta įkurti Europos Komisijos prižiūrimą tinklalapį, kuriame bus galima visomis ES kalbomis pateikti elektroninį skundą dėl internetu įsigytų prekių ar paslaugų. Jis bus prieinamas per portalą „Your Europe“. Čia bus galima užpildyti standartinę skundo formą ir pasirinkti tinkamiausią ginčo sprendimo schemą. Kiekvienas ginčo sprendimo etapas bus matomas internete, o informacijos perdavimą saugos ES duomenų apsaugos taisyklės.

„Vartotojai ir prekybininkai, ypač smulkieji, jaučiasi nesaugiai dėl prekybos internetu, nes nežino, kur kreiptis iškilus sunkumams. Naujasis reglamentas suteiks jiems reikiamo pasitikėjimo pirkti ir parduoti visoje ES“, – pažymėjo EP pranešėja Róża Thun (Europos liaudies partija, Lenkija).

Dėl šių teisės aktų jau sutarta su ES Taryba, kuri dar turės formaliai jiems pritarti. Jie įsigalios dvidešimtą dieną po jų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, o skundų sprendimo schemos pradės veikti dar po dvejų metų.

Direktyvai dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo pritarė 617 EP narių, nepritarė 51, o susilaikė 5. Reglamentui dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo pritarė 622 EP nariai, nepritarė 24, o susilaikė 32.

Tarp ES prioritetų – ir Baltijos šalių energetikos jungtys

Kovo 12-ąją Europos Parlamento patvirtintame reglamente tarp strateginių ES energetikos tinklų koridorių įrašyti ir Baltijos šalių elektros bei dujų jungčių planai.

Pagrindinis naujų taisyklių tikslas – sukurti integruotą ES energetikos infrastruktūrą. Tam pasitarnaus konkretūs prioritetiniai projektai, skirti ES valstybių energetikos rinkoms sujungti, tokie kaip dujų jungtys ar elektros tiltai. Tokiems projektams bus galima greičiau gauti leidimus bei suteikti didžiausios nacionalinės svarbos statusą, o esant tam tikroms sąlygoms – ir ES paramą.

Naujasis reglamentas numato devynis prioritetinius transeuropinės energetikos infrastruktūros koridorius, skirtus sparčiau integruoti ES elektros, dujų ir naftos infrastruktūrą. Tarp jų yra ir Baltijos šalių elektros bei dujų jungčių planai. Visoje ES bus atrinkta ne daugiau kaip 220 bendro intereso projektų, kuriems bus paspartintas leidimų išdavimas: jie galės gauti leidimą greičiau nei per trejus su puse metų (šiuo metu jį gauti vidutiniškai trunka apie 10 metų).

Konkretiems bendro intereso projektams atrinkti bus suburtos regioninės ekspertų grupės, sudarytos iš projekte dalyvaujančių ES valstybių ir Europos Komisijos atstovų. Tarp reglamente minimų atrankos kriterijų yra rinkų integravimas, tvarumas bei energijos tiekimo saugumas.

Reglamentui pritarė 539 EP nariai, nepritarė 85, o susilaikė 16. Jam dar turės formaliai pritarti ES Taryba. Jis įsigalios dvidešimtą dieną po jų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

EP ragina įveikti lyčių nelygybę įtvirtinančius stereotipus

Antradienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragina ES bei valstybių lygmeniu aktyviau kovoti su moteris žeminančiais stereotipais. Siūloma geriau įgyvendinti galiojančius ES teisės aktus ir parengti naujus, kurie apsaugotų moteris nuo diskriminavimo ir užtikrintų lyčių lygybę socialinio draudimo, švietimo, žiniasklaidos bei užimtumo srityse. Taip pat raginama „pakeisti kultūrinį suvokimą, kad moterys daugeliu atžvilgių pasyvios ar menkesnės būtybės negu vyrai“.

Su diskriminacija dėl lyties toliau dažnai susiduriama žiniasklaidoje, komunikacijoje ir reklamoje, „ypač vaizduojant moterį kaip sekso objektą siekiant skatinti pardavimą“, pažymi EP nariai. „Vis dažniau pastebima tendencija – iš dalies komerciniais tikslais – rodyti provokuojamai apsirengusias moteris gundomomis pozomis televizijos programose, kompiuteriniuose žaidimuose ir muzikiniuose vaizdo klipuose“, – sakoma EP rezoliucijoje. Europarlamentarai ragina rengti informavimo kampanijas visoje ES, per kurias būtų raginama visiškai netoleruoti seksistinių užgauliojimų ar žeminančio moterų ir mergaičių vaizdavimo žiniasklaidoje, kartu visapusiškai gerbiant žodžio laisvę ir spaudos laisvę.

EP pabrėžia, jog svarbu skatinti lyčių lygybę nuo labai ankstyvo amžiaus, visų pirma mokyklose, taip pat mokyti šio dalyko pedagogus. Jie ragina valstybes kompleksiškai įtraukti lyčių klausimus į mokomųjų dalykų programas ir vadovėlius siekiant šalinti lyčių stereotipus ir stiprinti žinias apie moterų indėlį į istoriją, literatūrą, meną ir kitas sritis. Taip pat siūloma mokyklose rengti kritiško požiūrio į žiniasklaidos informaciją pamokas, o ugdant berniukus ir mergaites juos raginti vienodai domėtis visais – ypač moksliniais ir techniniais – dalykais.

Europarlamentarai labai susirūpinę dėl neigiamos lyčių stereotipų įtakos vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui, kuris ES vidutiniškai siekia 16,4 proc. Jie atkreipia dėmesį, jog teberibojamos moterų galimybės patekti į inžinerijos, gaisrų gesinimo, gamybos, statybų, dailidystės, mechanikos, technikos ir mokslo bei naujųjų technologijų sektorius, o vyrų – į vaikų priežiūros sektorių. Europarlamentarai ragina valstybes peržiūrėti profesijų ir darbo vietų, kuriose vyrauja moterys, darbo užmokesčio sistemas siekiant griauti lyčių stereotipus ir mažinti darbo užmokesčio skirtumą. Jie taip pat pritaria siekiui nustatyti privalomas kvotas moterims didžiausių akcinių bendrovių valdybose.

Nors pastaraisiais metais padėtis šiek tiek pagerėjo, moterys toliau nepakankamai dalyvauja priimant politinius sprendimus vietos, valstybių ir ES lygmenimis, pažymi europarlamentarai. Jie ragina valstybes kitąmet kaip savo kandidatus Europos Komisijos nario pareigoms užimti pasiūlyti po moterį ir vyrą.

Rezoliucijai pritarė 368 EP nariai, nepritarė 159, o susilaikė 98.

Susisiekti: Robertas Pogorelis, Spaudos tarnyba, +37068953306, robertas.pogorelis@europarl.europa.eu

Vytenis RADŽIŪNAS

Šešėlinės vyriausybės ministrų pavardės yra derinamos ir artimiausiu metu bus paskelbtos. Taip tvirtina Seimo opozicijos lyderis, konservatorių pirmininkas Andrius Kubilius. 

„Negalime skelbti šešėlinės vyriausybės, kol premjeras atostogauja Gran Kanarijoje, bet šešėlinė vyriausybė dirba aktyviai ir esame pasirengę paskelbti konkretų sąrašą ministrų, kurie sutinka dirbti šešėlinėje vyriausybėje, bet ne šešėlyje“, – pirmadienį, 2013 m. kovo 25-ąją, surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė A. Kubilius. Visgi žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimų, kad formuojant šią vyriausybę visų pirma kalbamasi su buvusiais ministrais, neatmetama, kad prie šešėlinės vyriausybės darbo prisidės ir buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Kiek anksčiau A. Kubilius yra sakęs, kad visą šešėlinės vyriausybės sudėtį paskelbs iškart po Vyriausybės šimtadienio, tačiau dabar esą reikia sulaukti premjero Algirdo Butkevičiaus, kol jis grįš iš atostogų.

„Šešėlinė vyriausybė svarsto visų pirma tai, ką svarsto Vyriausybė savo posėdžių darbotvarkėse. Jeigu Vyriausybė nieko nesvarsto arba svarsto tik nereikšmingus klausimus, tuo atveju mes svarstome tai, kas mums atrodo, kad yra svarbu”, – kiek anksčiau yra sakęs A. Kubilius.

LRT.lt kalbinti politologai, kaip antai Mindaugas Jurkynas ar Lauras Bielinis, yra teigę, kad šešėlinė vyriausybė gali būti įvardijama kaip viešųjų ryšių akcija, tačiau tai esą bus lengva pastebėti  – po metų reikia žiūrėti, ar tokia vyriausybė bus jau pamirštas, vienadienis rezultatas, ar galima tikėtis iš jos rezultatų.

Situcija dėl euro paaiškės balandžio pabaigoje

Žurnalistų paklaustas, ar Lietuva turi bent formalią galimybę kartu su Latvija įsivesti eurą, A. Kubilius teigė, kad viskas paaiškės balandžio pabaigoje, kai pagal Europos Sąjungos taisykles bus įvertinta Latvijos ir Lietuvos ekonominė finansinė situacija po praėjusių metų, ir kai paaiškės, kiek Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus.

„Kaip rodo kai kurių ekspertų skaičiavimai, visoje Europoje gali taip susiklostyti situacija, kad skaičiuojant patį sudėtingiausią parametrą – infliacijos – Lietuva ir Latvija atitiks Mastrichto kriterijus. Toliau viskas priklausys nuo valdžios koalicijos apsisprendimo, kaip elgtis, jei Lietuva jau šiais metais juos atitiks”, – tvirtino konservatorių pirmininkas.

Latvija eurą tikisi įsivesti 2014-aisiais. Estija į euro zoną įstojo 2011-aisiais. Lenkija, kaip ir Lietuva, svarsto apie 2015-uosius, bet galutinio sprendimo dar nepriėmė. Lietuvai dėl per didelės infliacijos nepavyko įsivesti euro 2007 metų pradžioje.

LRT.lt

Trečiadienis, 2013 m. gegužės 29 d. (Vilnius)

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko Europos Parlamento Europos liaudies partijos (EPP) frakcijos pirmininku Josephu Dauliu bei jo pavaduotojais Marianu – Jeanu Marinescu ir Jozsefu Szajer.

Susitikime aptartas artėjantis Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai, priemonės euro zonos problemoms spręsti ir ES ekonomikos augimui skatinti, Rytų partnerystė. Viena iš pagrindinių susitikimo temų buvo naujasis 2014-2020 m. ES biudžetas, dėl kurio ES šalių vadovai sutarė šių metų pradžioje.

Šalies vadovė pabrėžė, jog po mėnesio Europos Sąjungos vairą perimančios Lietuvos interesas, kad laiku – dar per Airijos pirmininkavimą – būtų pasiektas sutarimas su Europos Parlamentu dėl daugiamečio bendrijos biudžeto.

„Iki 2014 metų liko tik pusmetis. Kuo greičiau bus susitarta ir kuo greičiau bus priimti visi teisės aktai, reikalingi biudžeto finansinių programų įgyvendinimui, tuo anksčiau ES šalys galės pradėti naudoti europinę paramą“, – teigė Prezidentė.

Pasak valstybės vadovės, daugelis šių teisės aktų bus derinami Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu.

Daugiametį ES biudžetą priima ES Vadovų Tarybą, vėliau dėl jo balsuoja Europos Parlamentas.

Nors vasarį ES šalių suderėtas biudžetas buvo smarkiai apkarpytas dėl krizės, Lietuvai pavyko išsiderėti 4 milijardais litų daugiau nei 2007-2013 m. Bendras ES finansinės paramos paketas Lietuvai padidėjo beveik 10 procentų ir sudarys 44,5 milijardus litų.

Prezidentės spaudos tarnyba

Džojos Gundos Barysaitės nuotr.

www.lrp.lt

Penktadienis, 2013 m. rugsėjo 13 d. (Vilnius)

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikusi su Nyderlandų finansų ministru ir Euro grupės vadovu Jeroenu Dijsselbloemu aptarė ekonominę padėtį euro zonos šalyse, finansinę Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai darbotvarkę ir Lietuvos pasirengimą įsivesti eurą.

Euro grupę sudaro bendrą ES valiutą įsivedusių šalių finansų ministrai, kurie sprendžia aktualiausius su euru susijusius klausimus. Ši grupė yra svarbi užtikrinant finansinį stabilumą ir skatinant ekonomikos augimą Europoje, taip pat ji turi rekomendacinį balsą dėl euro įvedimo valstybėse.

„Ekonominė situacija euro zonos šalyse yra vis dar sudėtinga – ekonomikos atsigavimas lėtas, nedarbo lygis aukštas. Todėl reikia visų sutelktų pastangų kuriant stabilią ir augančią Europos ekonomiką. Finansinis stabilumas – visos ES interesas“, – sakė Prezidentė.

Šalies vadovė akcentuoja, kad pirmiausia finansinis stabilumas neatsiejamas nuo bankų sektoriaus patikimumo. Tam tikslui kuriama Bankų sąjunga, kuri padės vykdyti efektyvesnę bankų priežiūrą ir apsaugos mokesčių mokėtojus nuo papildomų išlaidų. ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva siekia, kad jau šiemet būtų susitarta dėl vieningo bankų pertvarkymo mechanizmo.

Prezidentė taip pat pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tvarius viešuosius finansus ir didinti ES konkurencingumą, būtina toliau tęsti struktūrines reformas visose ES narėse.

Susitikime aptartas ir Lietuvos pasirengimas įsivesti eurą. Pasak Prezidentės, siekis įsivesti euro įpareigoja mūsų šalį laikytis finansinės drausmės ir atsakingos fiskalinės politikos.

Septyniolika euro zonos šalių vienijančios grupės finansų ministrai kartu su kolegomis iš kitų ES šalių dalyvauja Vilniuje vykstančioje Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) taryboje.

Prezidentės spaudos tarnyba

www.lrp.lt

LR Seimo narys, prof. habil. dr. Povilas GYLYS, Vilnius

Dabartis man skaudžiai primena brežnevinę praeitį. Anuomet, kaip ir dabar, buvo privaloma kalbėti apie tarybinės sistemos pranašumus. Tiesa, tada, neįsijaučiant, labai dozuotai buvo galima sakyti – pravda, jest u nas i nekotoryje nedostatki (tiesa, yra pas mus ir kai kurie trūkumai). Taigi, tarybinė sistema gera, bet pasitaiko kai kurių smulkių nesklandumų.

Dabartinėje sistemoje esi modernus, jeigu neatsidžiaugi laisvąja rinka, tvaskančia demokratija. Dabar esi „elitinis“, jeigu pasauliui trimituoji apie mūsų demokratijos brandumą ir bari nedemokratiškus kaimynus. „Elitui“ priklausai ir tada, jeigu beatodairiškai remi šalies įsijungimą į euro zoną. Tiesa, kaip ir tuomet, leidžiama pastebėti „kai kuriuos trūkumus“.

Šiuo metu priklausai išrinktųjų kastai, jeigu nuolankiai ir pritariančiai kinkuoji galvą, kai kalba iš Briuselio atvykęs komisaras – tokiais atvejais mūsų kartos žmonėms mintyse iškyla nejauki istorinė analogija prisimenant, kad Tarybų Sąjungą irgi kūrė bei valdė komisarai – ar kitas Briuselio vyresnysis. Norėdamas išlikti „teisingai“ kalbančių sąraše – nomenklatūroje (šis terminas reiškia vardų sąrašą), turi žavėtis Europos Sąjungos pasiekimais ir demonstruoti norą mūsų šalį padaryti euro klubo nare. Šiaip demokratiškoje visuomenėje skatintinos kritinės kalbos pas mus paprastai nėra toleruojamos, nuleidžiamos negirdomis arba blokuojamos.

Nepatenku į nomenklatūras, nes nuo vaikystės iki dabar suvokiu pasakos apie nuogą karalių giliąją prasmę: stenkis išlikti žmogumi, kuris, nepaisydamas visų aplinkinių – dėdžių ir tetų, komisarų ir ekskomisarų – susižavėjimo karališkuoju apdaru šūksnių, drįstų pasakyti – bet karalius juk nuogas. Arba – tas karaliaus apdaras nėra toks kerinčiai gražus, kaip šaukia dvaro pataikūnai. O jei nepataikauji, nomenklatūriniu netapsi, nes į svarbias, „teisingai“ mąstančių ir kalbančių sąrašus nepateksi.

Nemanau, kad Europos Sąjunga yra nuogas darinys. Suprantu ir palaikau jos kūrėjų sumanymą – taikų, karų ir revoliucijų nedraskomą gerovės kontinentą. Man priimtina idėja formuoti didelę, kontinentinio mąsto rinką, muitų sąjungą. Tačiau, suprantu, kad bendros Europos pirmeiviai ateities politikams paliko spręsti daugelį ypač komplikuotų – bendros europinės valiutos įvedimo, politinės integracijos ir pan. – klausimų.

Deja, tie europinės integracijos pamatų kūrėjai nenumatė, kad ateities, o mums – dabarties, politikai pasiklys vertybinėse, paradigminėse ūkanose ir savo dvasia holistinį projektą pradės vis labiau traktuoti kaip techninį planą, kurį galima nuleisti iš viršaus, iš centro. Kita bėda yra tai, kad tas planas turi esminių trūkumų. Vienas iš jų – euro klubo plėtra, neišsprendus dabartinės euro zonos krizės problemų.

Šiandien euro zona yra smarkiai ligota, paveikta krizės. Stagnuojanti gamyba, viešojo sektoriaus grubus apkapojimas, didelis nedarbas – daugiau kaip 20 % pietuose ir apie 12 % visoje euro zonoje – reiškia labai rimtus korozinius procesus, destabilizuojančius individų, šeimų ir, pagaliau, ištisų tautų gyvenimą. Nors Briuselio komisarai mus maitina patetinėmis kalbomis ir optimistiniais pažadais, reali padėtis euro klube darosi vis niūresnė, kai kuriais požiūriais net tragiška. Ar ne tragiškas yra Europos pietuose išplitęs jaunimo nedarbas, kai kur viršijęs 50% lygį?

Dar vienas gilios sisteminės krizės požymis yra dalies euro zonos šalių prasiskolinimas ir po kelerių metų „gydymo“ – daug kam iš keinsistinės stovyklos tai dvelkia ekonominiu šarlatanizmu – praktiškai nesumažėjo. Graikijos skola sudaro 160 % šalies BVP. Ji faktiškai beveik nepakito. Primenu – oficiali leistina skolos riba šioje erdvėje yra 60 %. Skolos požiūriu negerėja padėtis ir kitose finansinės negalios pakirstose šalyse. Italijoje valstybės skolos siekia 130 %, Portugalijoje – 127 %, Airijoje – 125 %. Net Vokietijoje šis skaičius viršija 80 %.

Bendra išvada tokia: situacija euro zonoje nėra tvari, o bendra europinė, viršnacionalinė valiuta automatiškai neužtikrina ekonomikos augimo stabilumo bei žmonių gerovės. Mat bendra pinigų (monetarinė) politika negali būti adresuota konkrečių euro zonos šalių problemų sprendimui. Labiau adresinė būtų viršnacionalinė, bendra europinė fiskalinė politika, kai per europinio centro vykdomą mokesčių ir išlaidų politiką būtų reaguojama į atskiros šalies ar atskiros ekonomikos srities problemas. Hipotetiniame pradiniame variante bendras, centrinis euro zonos metinis biudžetas turėtų siekti bent trilijoną kitą eurų. Tik tokiais pinigais galima būtų reikšmingiau ir tikslingiau reaguoti į konkrečias situacijas konkrečiose šalyse ar ekonomikos sferose. Dabar gi ES vargais negalais sukrapšto trilijoną eurų septynerių metų laikotarpiui… Tai, kaip sakytų amerikiečiai -peanuts.

Antra vertus, tikrai solidi, veiksminga bendra europinio masto fiskalinė politika būtų galima tik tuo atveju, jeigu euro zonos šalys sukurtų politinę struktūrą, artimą federacijai. Tačiau tikra gyvybinga federacija, o ne imperija, galima tik tada, kai šalys SĄMONINGAI ir SAVANORIŠKAI aukoja dalį savo suvereniteto mainais gaudami tam tikrą kiekį bendrojo europinio gėrio. Šiandien ES federalizacija vyksta. Tačiau ji vykdoma iš viršaus ir nemaža to proceso dalis yra užslėpta. Procesas gerokai „užtemdytas“, vykdomas vogčiomis ir todėl žmonės nesuvokia proceso prasmės ir pasekmių. To, tik iš pažiūros demokratiško, proceso nesupranta ne tik savo darbuose ir rūpesčiuose paskendę žmonės, bet ir, atsiprašau, elitas. Tai akivaizdu klausantis jų paviršutiniškų, stereotipinių, katarinką primenančių kalbų. Jas taip ir norisi pavadinti amerikoniškai – parrot talk.

Pagaliau – Europos federacijos formavimosi prielaida yra bendrų federalinių mokesčių atsiradimas. Taip, kaip tai yra, tarkim, JAV federacijoje. Tačiau šiandien nieks iš politikų nedrįsta net prasižioti apie tokius mokesčius. Nes europiečiai visai nepasiruošę klausytis tokių kalbų. O, kaip minėta, be tikrų bendrų finansų federacija negalima… Vadinasi, negalima ir tikra euro zonos fiskalinė politika. O tokiu atveju tos erdvės makroekonominė politika yra „vienakojė“, pastatyta tik ant vienos kojos – monetarinės politikos. Tikros federacijos, kartojuosi, turi dvi „kojas“ – ir centrinį banką, ir finansų ministeriją.

Vakaruose akademiniame, publicistiniame lygmenyje galima aptikti nemažai pasisakymų, kad iš viršaus kuriama bendra Europa yra netvarus darinys. Tikrai sąjungai, ne imperijai, reikia kelių dalykų. Svarbiausi iš jų – bendrumo pojūtis, socialinis kapitalas, t. y. gebėjimas veikti kartu, solidariai bendrų kontinentinio lygio tikslų labui bei pakankamo dydžio bendri europiniai finansiniai ištekliai, būtini kontinentinio masto viešųjų gėrybių kūrimui. Nei viena iš šių sąlygų nėra deramai įgyvendinama. Nacionalinės valstybės netenka vis didesnės dalies suvereniteto, tačiau bendrojo europinio gėrio kūrimo režimai yra sutrikę. Todėl daugiausia administraciniais, biurokratiniais, teisiniais ir propagandiniais svertais statomas vieningos Europos pastatas nėra tvirtas. Viena iš priežasčių yra vertybinė, paradigminė – iš esmės holistinės prigimties projektas negali būti sėkmingai įgyvendintas individualistinės, neoliberalios krypties mąstytojų ir politikų. O kol kas pastarieji dominuoja. Todėl kontinentinis projektas yra netekęs nemažos dalies savo dvasinio – intelektualinio ir moralinio – potencialo.

Tą potencialą menkina ir tai, kad euro įvedimo šalininkai, agituodami už eurą, nesidrovi sakyti netiesą, pritempti faktus. Nuo to tikro euro entuziazmo nepadaugėja. Teisingai teigdami, kad įstojus į euro zoną išnyks valiutinė rizika ir valiutos konvertavimo kaštai, jie, pavyzdžiui, teigia, kad esant euro zonoje, automatiškai ir žymiai – net 34 mlrd. litų išaugs eksportas, didės bendras vidaus produktas, sumažės palūkanos ir pan. Užtenka peržvelgti paskutinių metų įvykius euro erdvėje ir paaiškės, kad tai yra daugiau propaganda nei rimti argumentai.

Mūsų naujoji nomenklatūra nėra sąžininga dar vienu požiūriu. Ji yra prieš referendumą euro įvedimo klausimu sakydama, jog referendume dėl stojimo į ES mūsų žmonės tuo klausimu jau yra pasisakę. Ir iš tiesų – mes įsipareigojimą įsivesti eurą esame prisiėmę. Tačiau referendumas yra galimas dėl euro įsivedimo DABAR, nuo 2015 m. sausio 1 d. Manau, būtų demokratiška kitų metų pavasarį kartu su prezidento rinkimais surengti referendumą dėl euro įvedimo atidėjimo laikams, kai MES ir JIE būsime tam geriau pasiruošę.

Nereikia būti politologijos ar ekonomikos profesoriumi, užtenka sveikos nuovokos, kad suvoktum, jog euro zonai rimtai sergant, neišnykus jos griuvimo pavojui, Lietuvai vertėtų palaukti – neskubėti veržtis į šią erdvę. Juolab, kad mes nesame įsipareigoję įstoti į ją iki kokios nors konkrečios datos. Baisu pagalvoti apie situaciją, kuri susidarytų euro zonai realiai pradėjus aižėti. Kai šis darinys pasveiks, bus galima grįžti prie šio klausimo. Ir priimančioji, ir stojančioji pusė būtų tam geriau pasiruošusios. Šiuo metu reikia naudotis tais pranašumais, kuriuos teikia bendra rinka, o taip pat ta nauda, kurią galima gauti protingai panaudojant ES fondus.

P. S. Mane įspėjo – jei šis straipsnis pasirodys viešumoje, naujoji nomenklatūra užsipuls ir ims kaltinti euro skepticizmu, nacionalizmu ar net tarnyste Rusijai. Iš anksto atsakau į galimas atakas – esu regioninės integracijos šalininkas. Tai liudija ir mano moksliniai darbai – pirmiausia, knyga „Ekonomika, antiekonomika ir globalizacija“. Tačiau esu euro realistas – matau per ankstyvo euro įvedimo pavojus Lietuvai. Neslėpsiu – esu patriotiškai nusiteikęs žmogus, šiame skubotame žingsnyje matantis grėsmes šalies ekonominiam saugumui.

Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.

Nuotraukoje: Prof. P. Gylys

Trečiadienis, 2013 m. spalio 31 d. (Birinių pilis, Latvija)

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Latvijos Prezidentu Andriu Bėrziniu ir Estijos Prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu. Tai tradicinis Baltijos šalių vadovų susitikimas, kurio tikslas kasmet aptarti visam regionui aktualius klausimus ir susitarti kaip stiprinti trijų valstybių tarpusavio bendradarbiavimą.

Valstybių vadovai ypatingą dėmesį skyrė bendriems veiksmams energetiniam, ekonominiam, kariniam ir informaciniam Baltijos šalių saugumui užtikrinti.

„Nauji iššūkiai mobilizuoja Baltijos šalis. Vienybė, lydėjusi kovoje už laisvę ir nepriklausomybę, dabar mus sutelkia bendram darbui. Turime bendromis jėgomis užtikrinti regiono energetinę ateitį, vieningai ieškoti sprendimų kaip įveikti suaktyvėjusio informacinio karo grėsmes, atremti ekonominį spaudimą“, – sakė Prezidentė.

Šalies vadovės teigimu, alternatyvų brangioms rusiškoms dujoms paieška ir priklausomybės nuo „Gazpromo“ mažinimas išlieka esminiu Baltijos šalių strateginiu tikslu. Todėl būtina kuo greičiau įgyvendinti energetinių jungčių su Švedija, Lenkija ir Suomija projektus, didinti vidinių jungčių tarp Baltijos šalių pralaidumą ir užtikrinti diversifikuotą energijos tiekimą.

Pasak Prezidentės, Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai – galimybė paspartinti visoms Baltijos valstybėms svarbius energetikos projektus. Europos Komisija į prioritetinių projektų sąrašą įtraukė 15 projektų iš Baltijos šalių, tarp jų – 6 Lietuvos projektai. Jų įgyvendinimui bus skirtas finansavimas iš 2014-2020 m. ES biudžeto.

Šalies vadovės teigimu, viena iš anksčiausių alternatyvų „Gazprom“ dujoms – 2014 m. pabaigoje pradėsiantis veikti Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Esant poreikiui, šis terminalas galėtų tiekti dujas ir Estijai bei Latvijai.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai taip pat kalbėjo apie regiono karinį saugumą. NATO matomumo Baltijos šalyse stiprinimas, realus kolektyvinės gynybos garantijų ir planų įgyvendinimas per konkrečias NATO pratybas yra svarbiausi gynybos srityje darbai. Kitą savaitę Prezidentai Latvijoje stebės „Stead Fast Jazz 2013“ pratybas. Tai pirmosios NATO kolektyvinės gynybos pratybos regione.

Susitikime kalbėta ir apie pasirengimą ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimui Vilniuje, kuris, kaip tikimąsi, atvers naują ES santykių su Rytų partnerėmis etapą. Lapkritį įvyksiančiame susitikime siekiama pasirašyti ES asociacijos sutartį su Ukraina ir parafuoti analogiškas sutartis su Moldova ir Gruzija. Prezidentai pabrėžė, jog sėkmingas Rytų partnerių suartėjimas su ES – strateginis visų trijų Baltijos šalių interesas.

Prezidentė padėkojo Estijos ir Latvijos vadovams už paramą šiuo, mūsų šaliai ypatingu laikotarpiu. ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva turi ne tik priimti visiems Europos žmonėms svarbius sprendimus, bet ir atremti ekonominį spaudimą, kibernetines atakas, agresyvią informacinę kampaniją ir bandymus diskredituoti mūsų šalį tarptautinėje erdvėje.

Baltijos šalių prezidentai taip pat susitiko su euro grupės vadovu, Nyderlandų finansų ministru Joroenu Dijsselbloemu, su kuriuo aptarė euro zonos ir visos ES finansinę situaciją, kalbėjo apie euro įvedimo perspektyvas Latvijoje ir Lietuvoje.

Džojos Gundos Barysaitės nuotr.

Prezidentės spaudos tarnyba

www.lrp.lt

Per keletą pastarųjų mėnesių atsirado teigiamų požymių, kad Europos ekonomika atsigauna. Iki pirmojo 2013 m. ketvirčio traukusis, antrąjį ketvirtį ji vėl ėmė augti ir per likusius šių metų mėnesius realusis BVP turėtų toliau didėti.

Numatoma, kad antrojo 2013 m. pusmečio augimas Europos Sąjungoje turėtų sudaryti 0,5 proc., palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu. Metinis realiojo BVP augimas šiais metais turėtų būti 0,0 proc. Europos Sąjungoje ir – 0,4 proc. euro zonoje. Kalbant apie ateitį prognozuojama, kad per kitus dvejus metus ekonomikos augimas palaipsniui įsibėgės ir 2014 m. sudarys 1,4 proc. Europos Sąjungoje ir 1,1 proc. euro zonoje, o 2015 m. atitinkamai 1,9 proc. ir 1,7 proc. Lietuvoje 2013 m. prognozuojamas 3,4 proc. BVP augimas, infliacija turėtų siekti 1,4 proc., o biudžeto deficitas – 3 proc. Stabilus 3,6 proc. augimas Lietuvai prognozuojamas ir 2014 m., o nedarbas nuo prognozuojamų 11,7 proc. šiemet kitais metais turėtų sumažėti iki 10,4 proc.

Daugiau informacijos:

http://ec.europa.eu/lietuva/ziniasklaidai/05112013_prognoze_lt.htm

Spaudos ir informacijos skyrius Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, Gedimino pr. 16, LT-01103 Vilnius, tel: +370 5 2313186, fax: +370 5 2313192

lrt.lt

Artėjant prisijungimui prie euro zonos, Lietuvos banko Pinigų muziejus siūlo susipažinti su lietuviškų pinigų istorija, prisiminti svarbiausius jos momentus, kuriuos, prasidėjus didžiosioms metų šventėms, bus galima išvysti ir modernioje trijų dimensijų (3D) projekcijoje.

„Lietuviškų pinigų istoriją, neskaičiuojant ikimonetinio laikotarpio bei okupacijos metų, galima suskirstyti į tris pagrindinius etapus: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK), tarpukario ir dabartinės nepriklausomos Lietuvos“, – sako Pinigų muziejaus vedėjas Vidmantas Laurinavičius.

Jo teigimu, ikimonetiniame laikotarpyje (XII–XIV a.) buvo naudojami pusapvalės lazdelės formos sidabro lydiniai, vadinami  lietuviškais ilgaisiais.

„Nuo XIV a. pabaigos pradėtos kaldinti pirmosios monetos sidabriniai denarai, vėliau kitų nominalų monetos – sidabriniai pusgrašiai, grašiai, trigrašiai, taleriai, auksiniai dukatai. Nominalai buvo skirstomi ne pagal skaičius, kaip tai daroma dabar, bet pagal skirtingą išvaizdą ir pavadinimus“, –pasakoja V. Laurinavičius.

Pirmosiose lietuviškose monetose buvo kaldinami didžiųjų kunigaikščių arba jų dinastijų heraldiniai ženklai: liūtas, dvigubas kryžius, Gediminaičių stulpai, raitelis su kalaviju (vytis). Vėliau kai kurie iš jų tapo valstybės simboliais ar herbo sudedamąja dalimi.

Pirmosiose lietuviškose monetose raitelis atsirado XIV a. pabaigoje, jo atvaizdas kilo iš portretinių valdovų (kunigaikščių) antspaudų ir pirmiausia vaizdavo pačius valdovus, pasiryžusius apginti savo valdomą kraštą. Tiesa, tuomet dar nebuvo vieningo sutarimo, kaip turėtų atrodyti raitelis, tad vienose monetose jis atsisukęs į kairę, kitose į dešinę, kai kur vaizduotas laikantis ietį ar kalaviją, žirgas vaizduotas tai stovintis, tai šuoliuojantis.

Tarpukario Lietuvos monetose raitelio atvaizdą sukūrė dailininkas Juozas Zikaras. Daugiau nei 600 metų skaičiuojantis Lietuvos herbe vaizduojamas raitelis – vienas seniausių ant pinigų vaizduojamų valstybės simbolių, tad lietuviai gali drąsiai didžiuotis nacionaline simbolika, kurios nepraras ir įvedus eurą – Vytį ne tik mes, bet ir visa Europa išvys ir naujosios valiutos monetų nacionalinėje pusėje.

Pirmųjų  popierinių pinigų istoriją skaičiuoti galima nuo Tado Kosciuškos sukilimo, vykusio XVIII a. pabaigoje. Tuometiniai banknotai, kuriuos išleido patys sukilėliai, visiškai nepanašūs į dabartinius – buvo vienpusiai, iškiliaspaudžiai, o numeriai ir parašas pasirašyti ranka. Nors ši valiuta ilgai apyvartoje neišsilaikė, ji, be abejonės, pradėjo pirmą žingsnį popierinių pinigų raidoje.

Nacionalinę valiutą litais pirmą kartą imta vadinti tarpukario Lietuvoje. Kaip ir dera nepriklausomybę sukūrusiai jaunai valstybei, popieriniuose banknotuose buvo naudojama nemažai simbolikos, kaip kad Gediminaičių stulpai ar tautiniais drabužiais pasipuošusi lietuvaitė. Deja, pirmasis litas gyvavo tik 18 metų – po sovietų okupacijos Lietuvoje buvo naudojami rubliai. Į apyvartą tuo pačiu pavadinimu, tik visiškai kitokios išvaizdos, litai sugrįžo praėjus keleriems metams po nepriklausomybės atkūrimo.

„Dabartiniai litai, naudojami nuo 1993 m., nežymiai keitėsi: šiek tiek pakito spalvos, tobulėjant technologijoms atsirado daugiau apsaugos ženklų, popierines 1, 2 ir 5 litų kupiūras pakeitė monetos. Daugeliui kyla klausimas – kodėl ant popierinių pinigų vaizduojami šie, o ne kiti Lietuvai nusipelnę asmenys.

Nors iškilių žmonių tikrai gausu, Lietuvos istorijos instituto siūlymu nuspręsta vaizduoti XIX–XX a. pr. Lietuvai nusipelniusius asmenis: Lietuvių tautinio atgimimo asmenybes ir Steponą Darių bei Stasį Girėną. Lakūnus vaizduoti nuspręsta dar ir todėl, kad jie reprezentuoja išeiviją“, – pasakoja V. Laurinavičius.

Muziejaus vedėjas atkreipia dėmesį, jog būtent legendinio skrydžio per Atlantą 60 metų jubiliejui buvo išleista ir pirmoji proginė moneta atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje. Įvairioms Lietuvai svarbioms progoms šiuo metu nukaldinta apie 100 įvairių proginių (kolekcinių) ir proginių apyvartinių monetų.

„Kiekvienos valstybės piliečiams turėtų būti svarbi nacionalinės valiutos istorija, kuri nusako šalies identitetą ir deda pamatus ekonominiam vystymuisi, – įsitikinęs banko „Nordea“ komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas. – Svarbu ne tik žinoti, kad mes, kaip valstybė, judame pirmyn, bet ir suprasti, kokia šiame kelyje lietuviškos valiutos istorija ir apie tai papasakoti savo vaikams.“

V. Cucėnas, ragina visus, prieš prisijungiant prie euro zonos, susipažinti ar prisiminti lietuviškų pinigų istoriją. Euro įvedimo proga, ant „Nordea“ banko pastato, esančio Vilniuje, Didžiojoje g. 18, 3D projekcijos pavidalu atgis lietuviškų pinigų istorija. Visai šeimai skirtame pasakojime pinigų kelionė nuo ilgųjų iki euro bus perteikta vizualiai, tad turėtų sudominti ir mažuosius žiūrovus.

Projekcija transliuojama nuo gruodžio 25 d. iki sausio 4 d. penkių vakaro seansų metu: 17.30 val., 18.30 val., 19.30 val., 20.30 val. ir 21.30 val.

Lietuvai įstojus į euro zoną, Lietuvos bankas tapo Eurosistemos dalimi ir kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) bei kitų euro zonos šalių centriniais bankais dalyvaus priimant sprendimus dėl euro zonos pinigų politikos nustatymo ir įgyvendinimo, ECB oficialiųjų užsienio atsargų valdymo, euro zonos bankų priežiūros vykdymo ir kitais svarbiausiais finansiniais klausimais.

„Lietuva iš euro zonos pinigų politiką importuojančios valstybės tampa visateise sprendimus dėl šios politikos priimančių valstybių klubo nare. Mūsų šalis įgyja balsą, siekiant kainų stabilumo euro zonoje ir sprendžiant kitus verslui ir gyventojams aktualius klausimus, susijusius su kreditavimo aplinka ir finansiniu stabilumu“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Lietuvos banko vadovas nuo šių metų sprendžiamojo balso teise dalyvaus ECB valdančiosios tarybos posėdžiuose. Ši taryba yra pagrindinė ECB sprendimus priimanti valdymo struktūra, formuojanti euro zonos pinigų politiką, nustatanti bazines palūkanų normas ir numatanti veiklos gaires, kurios užtikrina Eurosistemai pavestų užduočių įgyvendinimą.

Tapęs Eurosistemos dalimi, mūsų šalies centrinis bankas prisidės prie ECB užsienio atsargų valdymo, taip pat įgis teisę į ECB pelno ir Eurosistemos pinigų politikos pajamų dalį, proporcingą Lietuvos banko daliai ECB apmokėtame kapitale.

Įstodama į euro zoną, Lietuva tapo kuriamos Europos bankų sąjungos dalimi ir prisijungė prie Bendro priežiūros mechanizmo. Tai reiškia, kad tiesioginę trijų didžiausių Lietuvos bankų – AB SEB banko, „Swedbank“, AB ir AB DNB banko – priežiūrą perima ECB, tačiau jis pasikliaus Lietuvos banko darbuotojais, ištekliais ir patirtimi. Lietuvos bankas taip pat įgijo balso teisę ECB Priežiūros valdyboje, kuri sprendžia svarbiausius euro zonos bankų priežiūros klausimus.

LB Viešųjų ryšių skyrius